|
Oro valymo įrenginių veikimo principas – ore esančių
teršalų dalelių nusodinimas ant specialių filtrų. Kokie filtrai
naudojami oro valymo įrenginyje, priklauso nuo teršalų rūšies, oro
švarumo poreikio, valomos erdvės dydžio.
Kraujotakos ir kvėpavimo sistemoms oras yra labai svarbus. Juo
palaikomas organizmo gyvybingumas ir netgi stiprinamas jo
funkcionavimas.
Oro valymo įrenginiai yra sudaryti iš ventiliatoriaus ir filtrų
rinkinio ir gali išvalyti iš užteršto oro beveik visas kenksmingas
medžiagas, mikrobus, dulkes ir t.t.
Kai kurios kenksmingos medžiagos, kurias iš oro galima surinkti naudojant oro valymo įrenginius:
• Tabako dūmai
Tabako dūmai yra kenksmingi ne tik rūkantiems, bet ir gyvenantiems
kartu su rūkančiuoju, jei rūkoma gyvenamosiose patalpose, – tai
vadinama pasyviuoju rūkymu.
Tabako dūmuose yra apie 500 cheminių medžiagų, iš kurių dvi yra kancerogeninės, t. y. gali susargdinti vėžiu.
• Smalkės arba anglies monoksidas
Kaimuose ir gyvenvietėse daug butų ir namų yra apšildomi krosnimis,
miestuose dabar taip pat mėgstama įsirengti židinius, kurie, saugumo
sumetimais, gali būti įrengiami ir uždari.
Teršalų, susidarančių kuro degimo metu, sudėtis priklauso nuo kelių
veiksnių: kuro rūšies, degimo kameros tipo, ventiliacijos sistemos
pajėgumo.
Pagrindinė kenksminga sveikatai medžiaga, galinti atsirasti degimo metu, – anglies monoksidas arba smalkės.
Jos susidaro, kai degimo procesui trūksta deguonies ir todėl nevisiškai sudega kuras. Šios dujos neturi kvapo, yra bespalvės.
Anglies monoksidą kraujo hemoglobinas pasisavina apie 200 kartų
greičiau negu deguonį, todėl, esant ir mažai anglies monoksido
koncentracijai ore, kraujas pasisavina ne deguonį, bet anglies
monoksidą, sudarydamas karboksihemoglobiną.
Dėl deguonies trūkumo sutrinka daugelio organų, pirmiausia centrinės
nervų sistemos veikla, esant stipriam apsinuodijimui, gali sutrikti
širdies veikla ir kvėpavimas, todėl žmogus gali mirti.
• Formaldehidas
Formaldehidas yra naudojamas baldų, plastikinių, apdailos medžiagų,
presuotos medienos, izoliacinių medžiagų gamybai, taip pat įeina į šių
medžiagų sudėtį. Nedideliais kiekiais ši medžiaga yra randama net
kosmetikos priemonėse, dezodorantuose, tirpikliuose bei dezinfekcinėse
medžiagose.
Formaldehidas yra bespalvės dujos, turinčios specifinį nemalonų kvapą.
Ši medžiaga yra kancerogenas, t.y. vėžį sukelianti medžiaga.
Nauji baldai, izoliacinės medžiagos arba gumos gaminiai gali skleisti
formaldehido garus bei specifinį nemalonų kvapą net keletą metų. Ypač
kenksmingos sąlygos susidaro tuose butuose bei namuose, kur yra
nepakankama ventiliacija, aukšta aplinkos temperatūra ir drėgnas oras.
Formaldehido koncentraciją aplinkoje lemia patalpų mikroklimatas: kuo
aukštesnė patalpų oro temperatūra ir kuo mažiau patalpos yra vėdinamos,
tuo didesnė susidaro formaldehido koncentracija. Vasarą, dėl natūralios
ventiliacijos, šios medžiagos koncentracija patalpose būna mažesnė nei
žiemą.
• Radonas
Mes gyvename radioaktyviame pasaulyje, kur viskas yra radioaktyvu,
netgi mes patys. Žmonės laikui bėgant prisitaikė prie natūralaus
radioaktyvaus fono, tačiau dėl netinkamo būsto vėdinimo gamtinės kilmės
radioaktyviosios dujos (radonas) gali kauptis ir sąlygoti sveikatos
sutrikimus. Būnant patalpose, jonizuojančios spinduliuotės dozė
sumažėja, nes pastato sienos yra kaip savotiškas ekranas, saugantis nuo
kosminio ir žemės spinduliavimo. Tačiau būnant patalpose,
jonizuojančios radiacijos dozė gali ir padidėti, nes į statybinių
medžiagų sudėtį įeina gamtinės radioaktyvios medžiagos. Tai dujinė
medžiaga, sklindanti į pastatų vidų ir per kvėpavimo takus patenkanti į
žmonių organizmą. Šios medžiagos pusinis skilimo periodas – 3,8 paros.
Radonas yra tirpus riebaluose ir dėl to didelė jo koncentracija
susidaro kaulų čiulpuose, kur vyksta kraujo ląstelių gamyba. Radono
skilimo produktai spinduliuoja radioaktyvias alfa daleles, kurios yra
20 kartų aktyvesnės už beta ir gama spindulius.
Tyrimų duomenimis, radono koncentracija gyvenamosiose patalpose yra
vienas iš plaučių vėžio vystymosi faktorių. Radono koncentraciją
patalpose didina tabako dūmai. Taip yra dėl to, kad radono skilimo
produktai, turintys krūvį, jungiasi su dūmų dalelėmis ir išlieka
stabilūs aplinkoje. Panašų poveikį turi ir padidėjusi kitų orą
teršiančių medžiagų koncentracija patalpų ore.
Radonas į patalpas gali patekti įvairiai: sklisti į kambarius iš žemės
paviršiaus per pamatus ir grindis, išsiskirti iš statybinių namo
medžiagų, vandens, degant dujoms. Didžiausią plaučių apšvitos dozę
žmogus gauna būdamas uždarose nevėdinamose patalpose. Vidutinių platumų
klimato zonoje, kurioje yra ir Lietuva, radono uždarose patalpose
palyginti su aplinkos oru yra apie 8 kartus daugiau. Natūraliai
vėdinant patalpas, radono koncentracija sumažėja 70-80%. Dirbtinis
vėdinimas, oro kondicionavimas yra mažiau efektyvus. Didžiausia radono
koncentracija yra monolitiniuose, blokiniuose ir plytiniuose namuose,
mažiausia - mediniuose namuose. Tačiau medinių namų statyba pasiteisina
tik tuomet, kada pirmo aukšto grindys yra hermetinės arba ertmės po
jomis yra aktyviai vėdinamos.
• Asbestas
Tai yra medžiagų grupė, jungianti silikatinius mineralus.
Asbestas gali būti labai naudinga medžiaga: jis – puikus šilumos bei
elektros izoliatorius, nedegus, stiprus ir pigus. Jo gaminiais dengiami
stogai, jis padeda saugoti nuo gaisrų, šilumos nuostolių.
Tačiau, nepaisant visų gerųjų asbesto savybių, ši medžiaga dulka ir
taip darosi labai kenksminga žmonių sveikatai: gali sukelti sunkų
plaučių susirgimą, vadinamą asbestoze, bei bronchų, plaučių, kiek
rečiau skrandžio ir žarnyno vėžinius susirgimus.
Asbesto dulkės yra ypatingos: asbesto plaušai suskyla į ilgas, be galo
plonas skaidulėles, kurios, įveikusios kvėpavimo takų labirintą, nusėda
plaučių alveolėse ir žmogui kvėpuojant raižo jas savo aštriais
galiukais. Jei tokių skaidulų prisikaupia daug, apsauginiai organizmo
mechanizmai nesugeba jų neutralizuoti, ir susergama nepagydomai.
Per daugelį metų Lietuvoje susikaupė gausybė asbesto. Jis yra aplink
mus, namuose ir išorinėje aplinkoje, ir niekur nedingsta. Dūlėjant
asbesto gaminiams daugybė plaušelių kyla į orą, ir yra vėjo
išsisklaidomi. Taip asbestas gali patekti į plaučius net tiems žmonėms,
kurie tiesioginio kontakto su asbestu neturi.
Yra ir daugiau kenksmingų medžiagų, kurias sulaiko oro valymo
įrenginiai, tačiau net ir to, kiek paminėta, užtenka, kad būtų galima
suprasti, jog gyvenamųjų patalpų ir biurų orą būtina valyti. Parinkus
tinkamą oro valymo įrenginį, galima kvėpuoti švariu oru ir ženkliai
pagerinti savo gyvenimo kokybę ir išsaugoti sveikatą bei darbingumą.
|
